Ar nuomonės formuotojų rinkodara išgyvena brendimą?

Nuomonės formuotojų rinkodaros industrijoje vykstantys procesai primena sunkų pereinamąjį laikotarpį, kai puoselėjamas ir lepinamas paauglys tampa suaugusiuoju, kuris prisiima atsakomybę ir elgiasi su vyresnio amžiaus žmonėmis kaip su bendraminčiais. Kaip vadinti šią industriją – „influencerių“, tinklaraštininkų, turinio kūrėjų, nuomonės formuotojų, skaitmeninio turinio autorių? Spręskite patys. Dabar šiuo klausimu diskutuojama daugiau nei bet kada anksčiau, o tai rodo savęs identifikavimo paieškas, kurios būdingos kiekvienai rimtai pramonei. Antrasis procesas susijęs su finansiniais santykiais. Mokesčių reforma Latvijoje panaikino arba pakeitė įprastas nuomonės formuotojų naudojamas mokesčių mokėjimo formas: patentus, autorines sutartis, labai mažas įmones. Tai rodo, kad nuomonės formuotojai taip pat turi parodyti brandą ir sukurti finansiškai aktyvias bendroves. Mes taip pat pastebime, kad plečiasi nuomonės formuotojų atrankos kriterijai. Žinoma, standartiniai kriterijai, tokie kaip sekėjų skaičius, niekur nedingo (tačiau tai jau nėra pagrindinis faktorius, nes bendradarbiavimas su nano ir mikro nuomonės formuotojais tapo stabilia tendencija), be to, svarbu sekėjų portretas (iš kur jie kilę, kokia lytis ir amžius), kibernetinio sukčiavimo požymiai ir įsitraukimo lygis (beje, dirbtinai sukeltas įsitraukomo lygis šiuo metu yra dažniausia sukčiavimo forma tarp Latvijos nuomonės formuotojų), ar pasirinkto nuomonės formuotojo įvaizdis ir bendravimo stilius atitinka reklamuojamą prekių ženklą. Tačiau vis svarbesni tampa papildomi kriterijai, tokie kaip tinklaraštininko ir prekių ženklo vertybių darnumas, o taip pat profesionalus požiūris į partnerius ir skaitytojus. Iš esmės tai taip pat susiję ir su faktu, kaip atidžiai nuomonės formuotojai tikrina skelbiamą informaciją. Rimti prekių ženklai vis dažniau atsisako bendradarbiauti su abejotinos reputacijos nuomonės formuotojais. Kitas pramonės augimo ženklas – skaidrumo, normų ir profesinių standartų plėtojimas. Trečdalis prekių ženklių atstovų prašo nuomonės formuotojų neminėti, kad skelbiamas turinys yra reklama. Net tie, kurie nekelia tokių radikalių prašymų, stengiasi švelniau pateikti reklaminį turinį. Kurį laiką grotažymė #collaboration (liet. #bendradarbiavimas) buvo tarsi sąžiningumo iliuzija, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai nėra teisingas kelias. Tyrimai parodė, kad daugiau nei pusė interneto vartotojų net nesuvokia, kad ši grotažymė žymi reklamą. Vartotojų apsaugos tarnybos taisyklės dabar aiškios: mokamas turinys turi būti pažymėtas #advertisement (liet. #reklama), o publikacijoje turi būti nurodytas reklamos užsakovas. Be to, tikėtina, kad ateityje šie reikalavimai taps griežtesni. Matome, kad Norvegijoje nuomonės formuotojai jau turi nurodyti net tai, kad nuotraukos buvo retušuotos. Prancūzijoje nepilnamečiai tinklaraštininkai yra teisiškai apsaugoti nuo tėvų išnaudojimo. O ir patys socialiniai tinklai įveda naujus reikalavimus, ypač tam, kas susiję su vaikams skirtu turiniu. Tai taip pat yra normali kiekvienos rimtos pramonės augimo proceso dalis. Tačiau vis dar kyla daug problemų sprendžiant, kaip kontrolės organizacijos turėtų atskirti tikras nekomercines nuomonės formuotojų rekomendacijas nuo apmokėtų reklamų. Atrodo, kad šios problemos negalima išspręsti be brandaus, etiško ir atsakingo nuomonės formuotojų ir reklamos užsakovų požiūrio. Nepaisant to, čia egzistuoja dar vienas kabliukas: įtakos sfera negali didžiuotis socialine sanglauda. Tai apima ne tik viešus išpuolius prieš kitus nuomonės formuotojus, bet ir netikrų sekėjų pirkimą bei bendravimą su konkrečiomis paskyromis, siekiant pakenkti jų reputacijai. Ar ne laikas Latvijos nuomonės formuotojams užaugti iki protingo bendradarbiavimo lygio, kuris leistų produktyviai spręsti šios srities problemas? Manau, kad atsakymas yra gana aiškus. Kaip ši pramonė atrodys įveikusi painų pereinamąjį laikotarpį? Matau, kad čia figūruoja tokie žodžiai kaip autentiškumas, skaidrumas, atsakomybė ir kūrybiškumas. Reklamos užsakovai turi suvokti, kad nuomonės formuotojų paskyros nėra televizija. Tai visai kitas kanalas su skirtingomis taisyklėmis, pagrįstomis produkto integravimu į tinklaraštininko kasdienį gyvenimą. Esu tikra, kad artėjame prie į rezultatus orientuotos rinkodaros, kur kampanijos vertinamos ne pagal publikacijų ar pasiekiamų vartotojų skaičių, o, pavyzdžiui, pagal reklamuojamo produkto užsakymų skaičių. Be to, atėjo laikas išmokti pritraukti lojalius darbuotojus ir klientus, kurie atliktų nuomonės formuotojų funkciją ir praplėstų įprasto bendravimo ribas bei formas. Pereinamasis amžius yra susijęs su daugybe sunkumų, tačiau juos būtina įveikti, kad taptumėte visaverte asmenybe. Tai yra proceso ypatybės, kurias šiuo metu pastebiu nuomonės formuotojų rinkodaroje. Tikiuosi, kad labai greitai galėsime pasakyti, kad ši sritis virto išsivysčiusia pramone, kurioje yra aiškios taisyklės, pagrįsti standartai ir atsakingi rinkos dalyviai.