NAUJIENOS

Тrys mitаi apie rebrandingą

Olga Kazaka
Dr.sc.comm., „A.W.Olsen & Partners/Scholz & Friends Riga“ partnerė, Latvijos universiteto lektorė
Periodiškai viešojoje erdvėje atsiranda naujovių apie vienos ar kitos kompanijos rebrandingą (prekės ženklo pakeitimą). Kalbant apie šį klausimą, mane daugiausia domina tai, kaip dažnai pačios kompanijos neteisingai supranta rebrandingo sąvoką, procesą ir pasekmes. 1. Svarbiausia rebrandingo procese - tai atnaujinti logotipą? Ne kartą konsultuodama verslininkus aš susidurdavau su pozicija, kad rebrandingas daugiausia susijęs su logotipo pakeitimu. Tačiau iš tiesų tai tik korporatyvinio identifikavimo pakeitimas, ir nieko daugiau. Savo ruožtu, rebrandingas pateikia didelius pokyčius organizacijoje. Tai dažniausiai susiję su esminiais vidinių procesų pokyčiais, naujų vertybių ar pozicionavimo įvedimu, orientavimųsi į naujas verslo nišas. Svarbi rebrandingo prekės funkcija - tai signalas vidinei ir išorinei auditorijai apie svarbius organizacijos pokyčius. Logotipo pakeitimas ar pertvarkymas gali būti vienas iš paskutiniųjų, nors ir labiausiai pastebimų pokyčių vartotojams. Tačiau būna atvejų, kai rebrandingo procese logotipas visai neliečiamas. Таip buvо su „Old Spice”, kuris keitė nе lоgо, o tik savо pozicionavimą. „Nike” naudоja savo logotipą nuo 70-ųjų, tuo pačiu keletą kartų keitė pozicionavimą. 2. Rūpinimasis prekės ženklu - grynai komunikatorių kompetencija? Antras stеrеоtipas, su kuriuo vis susiduriu, yra susijęs su pozicija, kad rebrandingas, susijęs tik su specialistų komunikacijos kompetencija. Būna ir atvirkščiai - organizacijoje vyksta reikšmingi pokyčiai, kuriuos vadovybė nesusieja su prekės ženklu ir dėl šios priežasties nepritraukia komunikatorių. Nepaisant to, prekės ženklo pertvarkymas yra vienas iš svarbiausių procesų, kai svarbiausia yra suderinti vadybos ir komunikatorių kompetencijas. Neteisingai sukomunikavus rebrandingą galima pakenkti organizacijai. Gali pasklisti gandai, nepagrįsta informacija apie problemas kompanijoje, gali atsirasti darbuotojų nepasitenkinimas dėl neapibrėžtumo, ...

Pasirodymų kambarys (angl. showroom) Rygoje

Pairodymų kambarys „A.W. Olsen & Partners“ – tai idealus instrumentas, skirtas mados, grožio ir gyvenimo būdo prekių ženklų komunikacijai su žurnalais, nuomonės formuotojais, tinklaraštininkais ir skaitmenine žiniasklaida. Mūsų pairodymų kambarys yra struktūruotoje erdvėje, kur nuomonės formuotojų dėmesys sutelktas tik į kelis dalykus. Jūsų prekių ženklui skiriamas visas reikalingas dėmesys, kad svarbiausia informacija pasiektų žmones ir liktų jų sąmonėje. Pairodymų kambarys atviras lankytojams, čia apsilankyti galima bet kurią savaitės dieną nuo 9.00 iki 18.00 arba iš anksto užsirašius. Pairodymų kambarys atviras ir kaip jūsų prekių ženklo prezentacijos patalpa. Pairodymų kambarys – tai vieta, kur prekių ženklas pasiekia tikrus žmones, įtrauktus į medijos turinio kūrimą, – stilistus, redaktorius, žurnalistus, neetatinius projektų vadovus, tinklaraštininkus, visuomenėje žinomus žmones ir nuomonės lyderius. Mūsų patalpa, kurios plotas yra 55 kv. m., skirta pavyzdžių, kuriuos taip pat galima naudoti fotosesijoms, prezentacijoms. Pairodymų kambarys yra Rygos centre, šalia įtakingiausių srities profesionalų, yra parkavimo vietų. Pairodymų kambarį galima paversti renginio žiniasklaidai, atvirų durų dienos, prezentacijos, pusryčių su žiniasklaida vieta, taip pat čia rengti priėmimus ir kitus renginius didinant prekių ženklo žinomumą. Pairodymų kambaryje „A.W. Olsen & Partners“ taip pat yra skaitmeninė interneto platforma, kur 24 / 7 režimu galima kelti produktų nuotraukas ir fotomedžiagą spausdinti žurnaluose (pack-shots, cut-outs). Internetinėje platformoje yra informacijos apie parduotuvių darbo laiką, produktų kainas, taip pat suteikiama galimybė parengti konkretaus produkto užsakymą arba rasti aktualios informacijos apie tendencijas ir pranešimus spaudai.

„A.W.Olsen & Partners“ ir Finansų ministerija gavo prestižinį Europos apdovanojimą

Viešųjų ryšių agentūra „A.W.Olsen & Partners“ už Finansų ministerijos užsakymu 2015 m. įgyvendintą kampaniją #nomaksāt gavo prestižinį Europos apdovanojimą (European Excellence Awards), kasmet įteikiamą geriausioms Europos komunikacijos bendrovėms. Šiais metais apdovanojimai buvo teikiami Berlyne. 63-ose kategorijose buvo nominuota daugiau nei 20 bendrovių, kiekvienos kategorijos apdovanojimas atiteko tik vienai bendrovei. Agentūros „A.W.Olsen & Partners“ įgyvendinta kampanija #nomaksāt gavo apdovanojimą „Change communications“ kategorijoje. Šioje kategorijoje buvo nominuotos geriausios 2015 m. bendrovės, kurios sukėlė rimtus visuomenės nuomonės arba veiksmų pokyčius. „Mes džiaugiamės, kad mūsų drąsi kampanija, kurią įgyvendinome Finansų ministerijos užsakymu, gavo aukščiausią apdovanojimą jau antrame komunikacijos profesionalų konkurse. Šių metų pradžioje gavome du pagrindinius apdovanojimus tarptautiniame ryšių su visuomene srities profesionalų konkurse „Baltic PR Awards“, vakar gautas apdovanojimas savo ruožtu liudija tai, kad mūsų įgūdžiai įvertinti visos Europos mastu“, sako agentūros partnėrė Olga Kazak. Ji pridūrė, kad tarp konkurentų buvo tokie žinomi ženklai kaip „Maersk Oil“, „Telefónica Germany“, „UniCredit Group“ ir kiti. Kampanija #nomaksāt buvo įgyvendinta 2015 m. pabaigoje viešųjų ryšių agentūros „A.W.Olsen & Partners“ Finansų ministerijos užsakymu. Jos metu jaunimui buvo aiškinama būtinybė mokėti mokesčius ir jų paskirstymo sistema. Sėkmingai sąveikai su tiksline auditorija dalyvavo populiari repo grupė „Olas“, kuri sukūrė dainą #nomaksāt. Tikslinės auditorijos aktyvumas ir atliktas rinkos bei visuomenės nuomonės tyrimas patvirtina, kad kampanija pasiekė savo tikslą. Išsamiau apie kampaniją anglų kalba galima sužinoti čia. Agentūra „A.W.Olsen & Partners“ veiklą pradėjo 2005 m., siūlydama klientams komunikacijos ir rinkodaros paslaugas. Agentūros klientais tapo tokios bendrovės kaip „Kaspersky Lab“, „L’Oreal“, „Zepter“, ...

Seno gero informacijos iš lūpų į lūpas perdavimo būdo evoliucija

Marija Vorkule
A.W.Olsen & Partners/ Scholz & Friends Riga projektų vadovas
Šiuolaikiniai interneto naudotojai gali pasigirti ypatingu abejingumu: reklama mums atrodo tokia įkyri, kad mes jau įgijome refleksą nepastebėdami ją praleisti pro ausis ir akis. Skaitydami straipsnį naujienų portale mažai kas atkreipia dėmesį, kas ten mirga dešiniame apatiniame kampe, traukia dėmesį spalvinga pakuote ir skambiais šūkiais. Kai kurie ypač šiuolaikinėmis technologijomis besidominantys jaunosios kartos atstovai netgi įgijo reklamos „Facebook“ ir „Instagram“ ignoravimo refleksą, negailestingai atmesdami jų dėmesio trokštančius prekių ženklus. Šiomis žiauriomis sąlygomis rinkodaros specialistams tenka imtis gudrybių – jei neleidžia pro duris, lipti pro langą. Ir taip potencialūs klientai pasiekiami jau gana seniai! Pateikiame jūsų dėmesiui „Influencer marketing“, itin suasmenintą ir ypač efektyvų. „Influencer marketing“ – tai plačiai žinomo „Product placement“ tęsinys. Tačiau anksčiau produktai ir prekės buvo pateikiami filmuose, muzikiniuose klipuose ir kitur, o dabar vis dažniau pasitelkiamos socialinių tinklų žvaigždės – tinklaraščius rašantys asmenys (tinklaraštininkai) ir įžymybės. Remiantis bendrovės „McKinsey Quarterly“ , tiriančios rinkas jau daugiau nei 50 metų, tyrimo rezultatais, nuo 20 iki 50 proc. sprendimų pirkti prekę arba paslaugą priimama remiantis rekomendacija, įtaką darančių asmenų nuomonė daugiau nei du kartus efektyvesnė už standartinę mokamą rinkodarą, o tikimybė, kad klientas, pritrauktas tokio asmens, taps nuolatiniu, 37 proc. didesnė nei panašiomis aplinkybėmis. Tai galima paaiškinti. Pirma, reklama taikoma visiems, kas potencialiai galėtų tapti klientu. Tinklaraštininkas, kurį seka klientas X, pats išsirinko šį įtaką turintį žmogų, vadinasi, jo publikuojama medžiaga, savaime suprantama, įdomi personai X. Kitais žodžiais tariant, įtaką turintis asmuo yra nuomonės lyderis, tam tikra prasmė autoritetas žmogui ...

Pokemonai traukia klientus

Olga Kazaka
Dr.sc.comm., „A.W.Olsen & Partners“ partnerė, Latvijos universiteto lektorė
Dėmesio ekonomika, kurioje mes gyvename, įdomi tuo, kad vartotojų dėmesys virto valiuta. Kasdien mes keičiame ją į organizacijų, kovojančių už šį labai ribotą resursą, pasiūlymus. Ribotas dėl to, kad dėmesio negalima sukaupti ateičiai, o tam tikru laiko tarpsniu jį galima sutelkti į nedidelį objektų skaičių. Be to, į jį šiandien pretenduoja labai daug: draugai, giminės, darbas, mokslai, žiniasklaida, socialiniai tinklai, įvairios bendrovės, interesai ir kiti. Tokioje situacijoje organizacijos priverstos išeiti iš įprastų rinkodaros akcijų ribų, integruodamos savo pasiūlymą į tą sritį, kur sukoncentruotas tikslinių auditorijų dėmesys. Tiesiogine žodžio prasme, per vieną dieną milžiniškas skaičius vartotojų susidomėjo virtualių pokemonų medžiokle „Pokémon Go“. Vieni pradėjo svarstyti apie laiką ir moralę, kiti džiaugėsi motyvacija dažniau išeiti į lauką ir daugiau vaikščioti, treti perspėjo apie kibernetinę riziką ir galimas traumas, o komunikacijos profesionalai susimąstė, kaip pasitelkiant šį visuotinį susidomėjimą dėmesį nukreipti į organizacijas. Ypač naudingas naujasis pamišimas tapo restoranams, barams, parduotuvėms, poilsio centrams, muziejams ir kitoms į jaunimą orientuotoms organizacijoms. Jos įgijo aktualios reklaminės išminties: pokemonai traukia klientus. Tie rinkodaros specialistai, kurie nusprendė pažaisti šį žaidimą, pradėjo taikyti „modulius masalus“, dėl kurių įstaigoje atsiranda daug daugiau pokemonų. Šis ėjimas leidžia lankytojams vienoje vietoje sugauti tiek pabaisų, kiek reikėtų ieškoti nueinant kelis kilometrus. Ypatingas pranašumas – jūsų teritorijoje esančios „treniruoklių salės“, kur pokemonų prisigaudęs jaunimas ateina kovoti tarpusavyje. Žaidimo kūrėjai prasitarė, kad laikui bėgant bus galima geidžiamoje vietoje įkurti treniruoklių salę. Kaip mes gaudėme pokemonų medžiotojus Mados ir pramogų centras „Rīga Plaza“ iš karto atsiliepė ...

„Baltic PR Awards“ gauti du aukso apdovanojimai

Komunikacijos agentūra „A.W.Olsen & Partners“ prestižiniame Baltijos viešųjų ryšių konkurse „Baltic PR Awards“ pelnė du pagrindinius prizus. Kampanija #nomaksāt (#sumokėti), sukurta ir įgyvendinta Latvijos finansų ministerijos užsakymu, nugalėjo Socialinės kampanijos ir Viešojo sektoriaus kampanijos kategorijose. Kampanijos vaizdo medžiaga.                                   Kampanijos #nomaksāt tikslas – suaktyvinti diskusijas tarp jaunų žmonių (13–25 metų) su mokesčių mokėjimu susijusiomis temomis. Šiemet atrinkta būtent ši grupė, nes labai svarbu ugdyti teisingą jaunimo požiūrį, kol jie įžengs į suaugusiųjų gyvenimą. Siekdami, kad tikslinės auditorijos akyse mokesčių mokėjimas būtų garbinga ir teigiama praktika, į kampaniją įtraukėme vienus populiariausių Latvijos reperių – grupę „Olas“, kuri parašė dainą #nomaksāt. Daina iš karto prasiskynė kelią į jaunimo radijo stotis ir geriausių dainų sąrašus. Ji patraukė ir žiniasklaidos dėmesį. Kai kurie rašė, kad tai viena geriausių grupės darbų per visą jos gyvavimo istoriją. Vėliau prasidėjo aktyvi kampanijos dalis. Jos metu pradėjo veikti specialus tinklalapis, kuriame buvo galima atlikti testą ir nustatyti, kuriam mokesčių mokėtojų tipui esi priskiriamas, taip pat paprastai sužinoti, kaip formuojamas ir skirstomas Latvijos biudžetas. Aktyvi reklamos kampanija kine, televizijoje, radijuje, internete ir apskritai visoje Latvijoje traukė dėmesį į svarbiausią šūkį: „Svarbu mokėti mokesčius.“ „Olas“ reperiai tapo visų kampanijos elementų veidu. Aktyvūs ryšiai su žiniasklaida įgyvendinti siekiant išaiškinti su biudžeto formavimu ir skirstymu susijusius klausimus. Prasidėjus šiai kampanijai, jaunimas ne tik klausėsi dainos ir dalijosi ja socialiniuose tinkluose, kovojo už galimybę gauti marškinėlius su kampanijos ...

Paplitę mitai apie interneto žiniasklaidą sugriuvo kaip kortų namelis

Marija Vorkule
A.W.Olsen & Partners/ Scholz & Friends Riga projektų vadovas
Dažnai tenka susidurti su įvairiomis nuomonėmis apie internetinę žiniasklaidą. Dažnai jos nėra teisingos, tačiau tuo nelengva įtikinti pašnekovą. Laimė, atsirado kompetentingas,  ilgametę patirtį turintis žmogus, kurį pelnytai galima vadinti žiniasklaidos analizės ekspertu, ir paneigė ne vieną klaidingą teiginį. Taigi, šiandien norėčiau pabūti Tonio Hailio (Tony Haile – analitinės bendrovės Chartbeat, dirbančios su daugiau nei 4000 leidyklų ir žiniasklaidos bendrovių, generalinis direktorius) ruporu ir paneigti paplitusias klaidingas nuomones. 1 mitas. Puslapio peržiūros skaičius (angl. Pageview) – absoliučiai tikslus ir parodomasis matavimo vienetas. Vargu ar atsiras bent vienas, negirdėjęs pareiškimo: „Šis naujienų portalas labai populiarus, nes jo puslapiai dažnai peržiūrimi, jį skaito daug žmonių.“ „55 proc. puslapio skaitytojų tinklalapyje praleidžia mažiau nei 15 sekundžių, – pareiškia Tonis Hailis, – todėl verta atkreipti dėmesį ne į tai, kiek žmonių perskaitė straipsnį X, bet kiek laiko jie tam skyrė!“ 2 mitas. Dėmesį traukiantis ir skambus pavadinimas – sėkmės raktas. Yra nuomonė, kad straipsnio pavadinimas turi patraukti dėmesį ir būti kuo skambesnis. Tačiau išnagrinėję 580 tūkst. JAV žiniasklaidos straipsnių, „Chartbeat“ darbuotojai išsiaiškino, kad straipsniai, kurių pavadinimuose buvo tokie žodžiai kaip „Top“, „Best“, „Nude“, „Biggest“, „Positions“ ir pan. surinko daugiausia paspaudimų, bet buvo skaitomi trumpiausiai. O štai aktualios naujienos, kurių pavadinimuose buvo žodžiai „Obama“, „Snoudenas“ ir „Sirija“, skaityti ilgiausiai. 3 mitas. Tai, kiek ilgai skaitoma, neturi jokios reikšmės. Svarbiausia – paspaudimų skaičius. Faktai rodo, kad jei straipsnis sulaikė skaitytojo dėmesį ilgiau nei tris minutes, tikimybė, kad žmogus vėl apsilankys šiame puslapyje, du kartus didesnė nei tuo ...