NAUJIENOS

Seno gero informacijos iš lūpų į lūpas perdavimo būdo evoliucija

Marija Vorkule
A.W.Olsen & Partners/ Scholz & Friends Riga projektų vadovas
Šiuolaikiniai interneto naudotojai gali pasigirti ypatingu abejingumu: reklama mums atrodo tokia įkyri, kad mes jau įgijome refleksą nepastebėdami ją praleisti pro ausis ir akis. Skaitydami straipsnį naujienų portale mažai kas atkreipia dėmesį, kas ten mirga dešiniame apatiniame kampe, traukia dėmesį spalvinga pakuote ir skambiais šūkiais. Kai kurie ypač šiuolaikinėmis technologijomis besidominantys jaunosios kartos atstovai netgi įgijo reklamos „Facebook“ ir „Instagram“ ignoravimo refleksą, negailestingai atmesdami jų dėmesio trokštančius prekių ženklus. Šiomis žiauriomis sąlygomis rinkodaros specialistams tenka imtis gudrybių – jei neleidžia pro duris, lipti pro langą. Ir taip potencialūs klientai pasiekiami jau gana seniai! Pateikiame jūsų dėmesiui „Influencer marketing“, itin suasmenintą ir ypač efektyvų. „Influencer marketing“ – tai plačiai žinomo „Product placement“ tęsinys. Tačiau anksčiau produktai ir prekės buvo pateikiami filmuose, muzikiniuose klipuose ir kitur, o dabar vis dažniau pasitelkiamos socialinių tinklų žvaigždės – tinklaraščius rašantys asmenys (tinklaraštininkai) ir įžymybės. Remiantis bendrovės „McKinsey Quarterly“ , tiriančios rinkas jau daugiau nei 50 metų, tyrimo rezultatais, nuo 20 iki 50 proc. sprendimų pirkti prekę arba paslaugą priimama remiantis rekomendacija, įtaką darančių asmenų nuomonė daugiau nei du kartus efektyvesnė už standartinę mokamą rinkodarą, o tikimybė, kad klientas, pritrauktas tokio asmens, taps nuolatiniu, 37 proc. didesnė nei panašiomis aplinkybėmis. Tai galima paaiškinti. Pirma, reklama taikoma visiems, kas potencialiai galėtų tapti klientu. Tinklaraštininkas, kurį seka klientas X, pats išsirinko šį įtaką turintį žmogų, vadinasi, jo publikuojama medžiaga, savaime suprantama, įdomi personai X. Kitais žodžiais tariant, įtaką turintis asmuo yra nuomonės lyderis, tam tikra prasmė autoritetas žmogui ...

Pokemonai traukia klientus

Olga Kazaka
Dr.sc.comm., „A.W.Olsen & Partners“ partnerė, Latvijos universiteto lektorė
Dėmesio ekonomika, kurioje mes gyvename, įdomi tuo, kad vartotojų dėmesys virto valiuta. Kasdien mes keičiame ją į organizacijų, kovojančių už šį labai ribotą resursą, pasiūlymus. Ribotas dėl to, kad dėmesio negalima sukaupti ateičiai, o tam tikru laiko tarpsniu jį galima sutelkti į nedidelį objektų skaičių. Be to, į jį šiandien pretenduoja labai daug: draugai, giminės, darbas, mokslai, žiniasklaida, socialiniai tinklai, įvairios bendrovės, interesai ir kiti. Tokioje situacijoje organizacijos priverstos išeiti iš įprastų rinkodaros akcijų ribų, integruodamos savo pasiūlymą į tą sritį, kur sukoncentruotas tikslinių auditorijų dėmesys. Tiesiogine žodžio prasme, per vieną dieną milžiniškas skaičius vartotojų susidomėjo virtualių pokemonų medžiokle „Pokémon Go“. Vieni pradėjo svarstyti apie laiką ir moralę, kiti džiaugėsi motyvacija dažniau išeiti į lauką ir daugiau vaikščioti, treti perspėjo apie kibernetinę riziką ir galimas traumas, o komunikacijos profesionalai susimąstė, kaip pasitelkiant šį visuotinį susidomėjimą dėmesį nukreipti į organizacijas. Ypač naudingas naujasis pamišimas tapo restoranams, barams, parduotuvėms, poilsio centrams, muziejams ir kitoms į jaunimą orientuotoms organizacijoms. Jos įgijo aktualios reklaminės išminties: pokemonai traukia klientus. Tie rinkodaros specialistai, kurie nusprendė pažaisti šį žaidimą, pradėjo taikyti „modulius masalus“, dėl kurių įstaigoje atsiranda daug daugiau pokemonų. Šis ėjimas leidžia lankytojams vienoje vietoje sugauti tiek pabaisų, kiek reikėtų ieškoti nueinant kelis kilometrus. Ypatingas pranašumas – jūsų teritorijoje esančios „treniruoklių salės“, kur pokemonų prisigaudęs jaunimas ateina kovoti tarpusavyje. Žaidimo kūrėjai prasitarė, kad laikui bėgant bus galima geidžiamoje vietoje įkurti treniruoklių salę. Kaip mes gaudėme pokemonų medžiotojus Mados ir pramogų centras „Rīga Plaza“ iš karto atsiliepė ...

„Baltic PR Awards“ gauti du aukso apdovanojimai

Komunikacijos agentūra „A.W.Olsen & Partners“ prestižiniame Baltijos viešųjų ryšių konkurse „Baltic PR Awards“ pelnė du pagrindinius prizus. Kampanija #nomaksāt (#sumokėti), sukurta ir įgyvendinta Latvijos finansų ministerijos užsakymu, nugalėjo Socialinės kampanijos ir Viešojo sektoriaus kampanijos kategorijose. Kampanijos vaizdo medžiaga.                                   Kampanijos #nomaksāt tikslas – suaktyvinti diskusijas tarp jaunų žmonių (13–25 metų) su mokesčių mokėjimu susijusiomis temomis. Šiemet atrinkta būtent ši grupė, nes labai svarbu ugdyti teisingą jaunimo požiūrį, kol jie įžengs į suaugusiųjų gyvenimą. Siekdami, kad tikslinės auditorijos akyse mokesčių mokėjimas būtų garbinga ir teigiama praktika, į kampaniją įtraukėme vienus populiariausių Latvijos reperių – grupę „Olas“, kuri parašė dainą #nomaksāt. Daina iš karto prasiskynė kelią į jaunimo radijo stotis ir geriausių dainų sąrašus. Ji patraukė ir žiniasklaidos dėmesį. Kai kurie rašė, kad tai viena geriausių grupės darbų per visą jos gyvavimo istoriją. Vėliau prasidėjo aktyvi kampanijos dalis. Jos metu pradėjo veikti specialus tinklalapis, kuriame buvo galima atlikti testą ir nustatyti, kuriam mokesčių mokėtojų tipui esi priskiriamas, taip pat paprastai sužinoti, kaip formuojamas ir skirstomas Latvijos biudžetas. Aktyvi reklamos kampanija kine, televizijoje, radijuje, internete ir apskritai visoje Latvijoje traukė dėmesį į svarbiausią šūkį: „Svarbu mokėti mokesčius.“ „Olas“ reperiai tapo visų kampanijos elementų veidu. Aktyvūs ryšiai su žiniasklaida įgyvendinti siekiant išaiškinti su biudžeto formavimu ir skirstymu susijusius klausimus. Prasidėjus šiai kampanijai, jaunimas ne tik klausėsi dainos ir dalijosi ja socialiniuose tinkluose, kovojo už galimybę gauti marškinėlius su kampanijos ...

Paplitę mitai apie interneto žiniasklaidą sugriuvo kaip kortų namelis

Marija Vorkule
A.W.Olsen & Partners/ Scholz & Friends Riga projektų vadovas
Dažnai tenka susidurti su įvairiomis nuomonėmis apie internetinę žiniasklaidą. Dažnai jos nėra teisingos, tačiau tuo nelengva įtikinti pašnekovą. Laimė, atsirado kompetentingas,  ilgametę patirtį turintis žmogus, kurį pelnytai galima vadinti žiniasklaidos analizės ekspertu, ir paneigė ne vieną klaidingą teiginį. Taigi, šiandien norėčiau pabūti Tonio Hailio (Tony Haile – analitinės bendrovės Chartbeat, dirbančios su daugiau nei 4000 leidyklų ir žiniasklaidos bendrovių, generalinis direktorius) ruporu ir paneigti paplitusias klaidingas nuomones. 1 mitas. Puslapio peržiūros skaičius (angl. Pageview) – absoliučiai tikslus ir parodomasis matavimo vienetas. Vargu ar atsiras bent vienas, negirdėjęs pareiškimo: „Šis naujienų portalas labai populiarus, nes jo puslapiai dažnai peržiūrimi, jį skaito daug žmonių.“ „55 proc. puslapio skaitytojų tinklalapyje praleidžia mažiau nei 15 sekundžių, – pareiškia Tonis Hailis, – todėl verta atkreipti dėmesį ne į tai, kiek žmonių perskaitė straipsnį X, bet kiek laiko jie tam skyrė!“ 2 mitas. Dėmesį traukiantis ir skambus pavadinimas – sėkmės raktas. Yra nuomonė, kad straipsnio pavadinimas turi patraukti dėmesį ir būti kuo skambesnis. Tačiau išnagrinėję 580 tūkst. JAV žiniasklaidos straipsnių, „Chartbeat“ darbuotojai išsiaiškino, kad straipsniai, kurių pavadinimuose buvo tokie žodžiai kaip „Top“, „Best“, „Nude“, „Biggest“, „Positions“ ir pan. surinko daugiausia paspaudimų, bet buvo skaitomi trumpiausiai. O štai aktualios naujienos, kurių pavadinimuose buvo žodžiai „Obama“, „Snoudenas“ ir „Sirija“, skaityti ilgiausiai. 3 mitas. Tai, kiek ilgai skaitoma, neturi jokios reikšmės. Svarbiausia – paspaudimų skaičius. Faktai rodo, kad jei straipsnis sulaikė skaitytojo dėmesį ilgiau nei tris minutes, tikimybė, kad žmogus vėl apsilankys šiame puslapyje, du kartus didesnė nei tuo ...

2015 m. korporatyvinės komunikacijos tendencijos: dėmesio monetizavimas

Olga Kazaka
Dr.sc.comm., „A.W.Olsen & Partners/Scholz & Friends Riga“ partnerė, Latvijos universiteto lektorė
Gruodį visada susimąstau, kokiu raktiniu žodžiu pavadinčiau besibaigiančių metų komunikacijos sritį. 2015 metais tai buvo „virtualiosios įžymybės“. Rudenį atlikome nedidelį tyrimą ir bandėme pasižiūrėti, kuris latvis yra populiariausias tarp socialinių tinklų vartotojų. Rezultatai labai įdomūs – jie atskleidė atsirandančią naująją įžymybių kartą. Tai jaunuoliai, kurie tampa labai populiarūs būdami aktyvūs internete. Pavyzdžiui, susikūrė įdomų profilį „Instagram“, kurį kasdien dėmesingai seka kelios dešimtys arba net šimtai tūkstančių lojalių vartotojų. Mūsų ekonomikos sąlygomis tokia situacija logiškai sukelia šio atidaus dėmesio monetizavimą. Virtualiosios įžymybės užpilamos dovanomis ir prekių ženklų,  kurie stengiasi patraukti lojalios publikos dėmesį, reklamos sutartimis. Ši tendencija korporatyvinei komunikacijai suteikia naujų atspalvių. Sąvoka product placement nėra nauja. Mes prie jos pripratome ne tik iš Holivudo, bet ir vietos filmų. Tačiau dabar ją matome intymesnėje aplinkoje, realaus mums mielo žmogaus, su kuriuo galbūt save asocijuojame, buityje. Tai padeda atsirasti naujoms komunikacijos formoms. Viena jų – „Сelebrity box“, kuri suteikia virtualioms įžymybėms galimybę išbandyti produktą ir pasidalyti įspūdžiais. Į renginius kartu su žurnalistais ir elito atstovais kviečiamos ir virtualiosios įžymybės. Jie tampa reklaminių ir viešųjų ryšių kampanijų dalimi, perteikdami prekių ženklo šūkį jų tikslinės auditorijos suprantama kalba. Šiemet Latvijos finansų ministerija, siekdama patraukti jaunimo dėmesį mokesčių klausimais, pritraukė populiarius reperius, kurie sukūrė dainą #nomaksāt (#sumokėti). Tikslinė auditorija su malonumu jos klausėsi, publikavo socialiniuose tinkluose, dainavo, kad reikia mokėti mokesčius. Šių procesų veikiamoms bulvarinės spaudos įžymybėms taip pat teko auginti savo populiarumą internete. Šiemet pastebėjau tendenciją, kad dėl „Facebook“ ribojamo „draugų“ skaičiaus dalis jų šiame socialiniame ...

„Wizz Air“ ir toliau ryšių su visuomene klausimus Latvijoje patiki „A. W. Olsen & Partners“

Olga Kazaka
Dr.sc.comm., „A.W.Olsen & Partners/Scholz & Friends Riga“ partnerė, Latvijos universiteto lektorė
Komunikacijos agentūra „A. W. Olsen & Partners/Scholz & Friends Riga“, bendradarbiaudama su viena didžiausių Lietuvos komunikacijos agentūrų „Ad verum“, laimėjo konkursą „Wizz Air“ ir trejus metus bus atsakinga už stambiausios oro bendrovės Centrinėje ir Vakarų Europoje komunikaciją Latvijoje. „Jau daugiau nei metus mes teikiame „Wizz Air“ ryšių su žiniasklaida paslaugas. Man labai malonu pranešti, kad „A. W. Olsen & Partners“, bendradarbiaudama su „Ad verum“, laimėjo pirmąjį Baltijos šalių konkursą ir tapo oficialia „Wizz Air“ partnere. Manome, kad tai kliento ir partnerio pasitikėjimo rodiklis, be to, mums tai – galimybės rasti teisingą ir efektyvų bet kokios užduoties sprendimą“, – sako Olga Kazak, „A. W. Olsen & Partners/Scholz & Friends Riga“ partnerė. „Wizz Air“ atstovas Danielis de Karavljo pažymi, kad darbas oro paslaugų rinkoje reikalauja specifinių žinių ir patirties, todėl komunikacijos agentūrų konkursai rengiami retai, bet itin atsakingai. „Mes labai patenkinti šio konkurso rezultatais ir džiaugiamės galėdami toliau bendradarbiauti su ta agentūra, kuri jau užtarnavo mūsų pasitikėjimą“, – pridūrė Danielis de Karavljo. Apie „Wizz Air”: Didžiausios Centrinėje ir Rytų Europoje mažų sąnaudų bendrovės „Wizz Air“ orlaivių parką sudaro 62 „Airbus A320“ lėktuvai. Oro linijų kompanija skraidina iš 22 bazių ir siūlo 380 maršrutų, jungiančių 112 krypčių 38-iose šalyse. „Wizz Air“ komandą sudaro 2200 profesionalų, kurie siūlo aukščiausio lygio aptarnavimą. Finansiniais metais, kurie baigiasi 2015 m. kovo 31 d., bendrovę „Wizz Air“ pasirinko 16,5 mln. keleivių. „Wizz Air“ akcijos yra listinguojamos Londono vertybinių popierių biržoje (trumpinys – WIZZ). Apie agentūrą „A. W. Olsen ...

Auksinio plaktuko efektas

Olga Kazaka
Dr.sc.comm., „A.W.Olsen & Partners/Scholz & Friends Riga“ partnerė, Latvijos universiteto lektorė
Šiais metais turėjau garbės dirbti tarptautinio kūrybiškumo festivalio „Golden Hammer“ vertinimo komisijoje ir vertinti viešųjų ryšių kategorijos darbus. Noriu pasidalyti savo įspūdžiais apie tendencijas, kurias man pavyko pastebėti vertinti pateiktose kampanijose ir diskusijose su kolegomis. Nesigilinsiu į ir taip suprantamas detales ir ne kartą aptartas tendencijas, susijusias su noru rezultatu vadinti pranešimų ir paminėjimų socialiniuose tinkluose skaičių, taip pat privalomą bet kurios kampanijos įtraukimą į socialinę žiniasklaidą. Paminėsiu tas, kurios man pasirodė įdomiausios. Svarbi integruotose kampanijose pastebėta tendencija – tai viešųjų ryšių strategijos pirmenybė ir reklamos instrumentų, kurie taktiškai padeda išgryninti idėją, pavaldinių vaidmuo. Mes labiau įpratę matyti atvirkščią integruotų kampanijų modelį: dominuoja reklama, o viešieji ryšiai tik ją palaiko. Tai pasirodė įdomu ir netikėta ne tik man, bet ir kitų šalių kolegoms. Pavyzdžiui, tokią tendenciją matėme filmo „The Guide“ kampanijoje. Dar viena tendencija – ta, kad prarandamas tradicinės žiniasklaidos vaidmuo. Žmonės mažiau ja pasitiki ir naudojasi. Tačiau čia ne viskas taip aišku. Viena vertus, mes iš tikrųjų matome, kad vis daugiau kampanijų vengia naudotis grynai tradicine žiniasklaida. Kita vertus, viešųjų ryšių kategorijoje daugiausia aukso apdovanojimų ir „Grand Prix Golden Hammer 2015“ gavo RGB televizijos socialinė kampanija, padėjusi ne tik iškelti svarbią socialinę problemą, bet ir pakeisti žmonių elgesį, taip pat vyriausybės retoriką ir sprendimus. Kita taip pat apdovanojimą gavusi kampanija irgi įgyvendinta televizijos. Tai svarbus signalas, kad tradicinę žiniasklaidą dar per anksti nurašyti dėl jos poveikio auditorijai. Kitas įdomus aspektas – tai nebanalus požiūris, kaip pritraukti auditoriją tam tikra ...