2015 m. korporatyvinės komunikacijos tendencijos: dėmesio monetizavimas

Gruodį visada susimąstau, kokiu raktiniu žodžiu pavadinčiau besibaigiančių metų komunikacijos sritį. 2015 metais tai buvo „virtualiosios įžymybės“. Rudenį atlikome nedidelį tyrimą ir bandėme pasižiūrėti, kuris latvis yra populiariausias tarp socialinių tinklų vartotojų. Rezultatai labai įdomūs – jie atskleidė atsirandančią naująją įžymybių kartą. Tai jaunuoliai, kurie tampa labai populiarūs būdami aktyvūs internete. Pavyzdžiui, susikūrė įdomų profilį „Instagram“, kurį kasdien dėmesingai seka kelios dešimtys arba net šimtai tūkstančių lojalių vartotojų. Mūsų ekonomikos sąlygomis tokia situacija logiškai sukelia šio atidaus dėmesio monetizavimą. Virtualiosios įžymybės užpilamos dovanomis ir prekių ženklų,  kurie stengiasi patraukti lojalios publikos dėmesį, reklamos sutartimis. Ši tendencija korporatyvinei komunikacijai suteikia naujų atspalvių. Sąvoka product placement nėra nauja. Mes prie jos pripratome ne tik iš Holivudo, bet ir vietos filmų. Tačiau dabar ją matome intymesnėje aplinkoje, realaus mums mielo žmogaus, su kuriuo galbūt save asocijuojame, buityje. Tai padeda atsirasti naujoms komunikacijos formoms. Viena jų – „Сelebrity box“, kuri suteikia virtualioms įžymybėms galimybę išbandyti produktą ir pasidalyti įspūdžiais. Į renginius kartu su žurnalistais ir elito atstovais kviečiamos ir virtualiosios įžymybės. Jie tampa reklaminių ir viešųjų ryšių kampanijų dalimi, perteikdami prekių ženklo šūkį jų tikslinės auditorijos suprantama kalba. Šiemet Latvijos finansų ministerija, siekdama patraukti jaunimo dėmesį mokesčių klausimais, pritraukė populiarius reperius, kurie sukūrė dainą #nomaksāt (#sumokėti). Tikslinė auditorija su malonumu jos klausėsi, publikavo socialiniuose tinkluose, dainavo, kad reikia mokėti mokesčius. Šių procesų veikiamoms bulvarinės spaudos įžymybėms taip pat teko auginti savo populiarumą internete. Šiemet pastebėjau tendenciją, kad dėl „Facebook“ ribojamo „draugų“ skaičiaus dalis jų šiame socialiniame tinkle susikūrė savo puslapius, taip pat ėmė aktyviau ir tikslingiau bendrauti „Instagram“. 2016 m. pažiūrėsime, ar prigis „Periscope“, kuris iš pradžių tapo gana populiarus tarp virtualių įžymybių. Nors, panašu, kai kurie jų jau suprato, kad įdomus vaizdo įrašas yra žymiai sudėtingesnis žanras nei viena graži nuotrauka su trumpu mielu tekstu. Ar nauja tendencija sumažina klasikinių korporatyvinės komunikacijos formų efektyvumą? Vargu. Kiekviena komunikacijos forma atitinka tikslą, auditoriją ir turinį. Aš čia matau mums pasiekiamo arsenalo plėtrą, bet ne elementų pakeitimą.