Ateities užduotys viešųjų ryšių srityje

Visada maniau, kad darbas viešųjų ryšių srityje turi daugybę pranašumų. Patys svarbiausi – beribės tobulėjimo galimybės, nuolatinė būtinybė išeiti iš komforto zonos ir progos sutikti ypatingų žmonių, kurių kitomis aplinkybėmis galbūt niekada nesutiktume. Dar kartą tuo įsitikinau, kai neseniai man pasisekė gana ilgai pabendrauti su vienu iš tokių ypatingų žmonių – Kristofu Žinisti (Christophe Ginisty). Jis ne tik pernai buvo IPRA (International publicrelations association) Tarptautinės viešųjų ryšių asociacijos prezidentas, bet ir yra visiškai pagrįstai laikomas vienu iš visuomeninių santykių, reputacijos valdymo ir socialinės žiniasklaidos guru visame pasaulyje. Mes aptarėme visuomeninių santykių ateitį, ar, jo nuomone, dar liko klasikiniai viešieji ryšiai, ar reikia ir kaip keistis viešųjų ryšių specialistams ir pan. Visko neįmanoma ir nereikia pasakoti, kaip pasakytų ponas Kristofas: „Klausyti reikia ne ausimis, o širdimi, reikia suvokti momentą ir emociją, ne tik perpasakoti žodžius.“ Tačiau nedidelis mūsų pokalbio ir bendrų pamastymų reziumė pateikiamas čia.   Visuomeniniai santykiai tampa socialiniai, o ne skaitmeniniai Per pastaruosius dešimt metų neabejotinai išaugo skaitmeninės komunikacijos reikšmė. Tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, visuomeninių santykių raktinis žodis bus ne „skaitmeninis“, o „socialinis“. Viešųjų ryšių esmė – sukurti  abipusiai naudingus santykius, o tai socialinis tikslas. Skaitmeninė dimensija grindžiama instrumentais, tačiau kalbant apie visuomeninius santykius instrumentai ir priemonės nėra patys svarbiausi. Kaip minimumas, ne tokie svarbūs kaip patys santykiai. Žmonės, besikoncentruojantys į skaitmeninę dimensiją, žiūri ne į tą pusę. Čia būtų logiška pateikti šią kinų citatą: „Kai išminčius rodo pirštu į mėnulį, kvailys žiūri į pirštą.“ Ši citata ryškiai atskleidžia skaitmeninės komunikacijos ir visuomeninių santykių abipusio ryšio esmę. Visuomeninių santykių specialistų užduotis – plėtoti inteligentiškumą socialinėje žiniasklaidoje, gebėjimą klausyti ir suprasti. Tai taip pat viešųjų ryšių specialistų strategijos plėtojimo pagrindas. Visiems specialistams reikės investuoti į reguliarią ir tikslią pokalbių apžvalgą išskiriant ir apdorojant duomenis, kurie leistų jiems suprasti tikslinę auditoriją ir įvertinti komunikacijos efektyvumą. Būtina klausyti, kad suprastum bendrovės reputacijos būdą ir tai, kaip ji keičiasi. Agentūros plėtrą labiausiai nulems jos gebėjimas išgirsti auditoriją. Emocijos – socialinių tinklų degalai Dabar gyvename pasaulyje, kuris sukasi greičiau nei bet kada, informacijos srautas niekada nesustoja, viešųjų ryšių specialistai turi būti pasiekiami ir galintys reaguoti 24/7 režimu (visą parą, visą savaitę). Mes tampame „dabar, viskas, iš karto“ kultūros atstovais. Nebeturime laiko žmogiškajam dialogui, pažvelgti vieni kitiems į akis, paklausti, kaip jautiesi, pavakarieniauti su šeima ir pan. Anksčiau ar vėliau mes pradedame jausti emocinį vakuumą. El. laiškus pradedame suvokti kaip dominuojamąją komunikacijos formą, nors efektyvi komunikacija pirmiausia grindžiama tarpasmeniniais santykiais. Emocionali sąveika face to face – prioritetinė. Kadangi žmonės nebeturi laiko tokiai sąveikai, pasitelkiami socialiniai tinklai išlieti emocijas. Emocijos tapo socialinių tinklų ramsčiu.  Emocijos – tai, kas valdo žmogų, priežastis, kodėl jis nori dalytis informacija. Žmonės nebeperka prekių ir nesidalija informacija apie jas, jei nejaučia emocinio ryšio su preke ar prekės ženklu. Emocijos – tai informacija, o informacija – tai emocijos. Būtent emocijos verčia mus priimti sprendimus. Būtent todėl jomis reikia pasitikėti, sužinoti ir analizuoti. Dėl to didžiausias visuomeniniais santykiais užsiimančių žmonių iššūkis bus ne pasakyti ką nors naujo toje pačioje socialinėje žiniasklaidoje, o užmegzti emocinius santykius, pasitikėjimu grįstą emocinį ryšį. Įvyks visuomeniniais santykiais užsiimančių bendrovių transformacija Jau matomi ženklai, kad netrukus bus galima stebėti visuomeniniais santykiais užsiimančių bendrovių transformaciją. Ypač tai aktualu rinkos naujokams, kurie vadins save skaitmeniniais strategais, reputacijos ekspertais, įtakos profesionalais ir pan. Svarbu ne pavadinimas, o tai, ką jis atspindi, atidengdamas naujas visuomeninių santykių paradigmas. „Aš visiškai įsitikinęs, kad tradiciniai visuomeniniai santykiai beveik baigė savo egzistenciją. Tai nereiškia, kad nebebus poreikio kurti santykius tarp organizacijos ir visuomenės. Tiesiog tai bus pasiekiama kitais metodais. Tradiciniai žiniasklaidos santykiai, pagrindinė daugumos agentūrų paslauga, bus pakeisti įmantriais veiksmais, į kuriuos bus labiau įtraukta rinkodara ir kitos komunikacijos technikos. Didžiausia vertybė bus viešųjų ryšių specialistų gebėjimas klientams pasiūlyti naują, integruotą požiūrį, sutelkiant dėmesį ne tik į žiniasklaidos santykius, bet į reputacijos valdymą ir tikslinės auditorijos įtraukimą.“ Savo ruožtu  pagrindinis ramstis, į kurį reikėtų sutelkti dėmesį komunikuojant, tai gebėjimas klausyti, palaikymas, kūryba bei situacijos arba įvykio dramatizavimas ir žinoma, greitis, galintis tapti svarbiausiu dalyku.