Baltijos šalių verslininkai jaučia visišką nepasitikėjimą

Antroje vietoje pagal dažnumą Lietuvos verslininkai nurodė verslo tikslų ir komunikacijos veiklos suderinimą (48 % respondentų), trečioje – ilgalaikę plėtrą ir socialinę atsakomybę (42 %).

Estijoje prioritetai pasiskirstė tokia pačia tvarka: 32 % verslininkų svarbiu laiko strategijos nuoseklumą, o 31 % – socialinę atsakomybę ir ilgalaikę plėtrą.

Antroje vietoje pagal dažnumą Lietuvos verslininkai nurodė verslo tikslų ir komunikacijos veiklos suderinimą (38 % respondentų), trečioje – ilgalaikę plėtrą ir socialinę atsakomybę (35 %).

„Pasitikėjimas – pagrindinė šiuolaikinė valiuta. Tai patvirtina, su kokiu atotrūkiu pirmauja kovos už pasitikėjimą užduotis visų Baltijos šalių įmonėse. Pandemija ir geopolitinė padėtis pakirto auditorijos pasitikėjimą ir gerokai išplėtė įmonių socialinės atsakomybės sritį, į ją įtraukiant įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) principų bei įmonės vertybių svarbą. Tai reiškia, kad įmonių komunikacijos strategiją svarbu papildyti naujais strateginiais akcentais“, – pasakoja Olsen+Partners partnerė Olga Kazaka ir priduria, kad tikslinės auditorijos pasitikėjimą organizacijomis lemia keturios svarbiausios sudedamosios dalys.

Pirma, tai kompetencija, kuri apima organizacijos sugebėjimus, žinias, patirtį, veiklos rezultatus ir reputaciją. Antra, motyvai, t. y. klausimas, kieno interesais veikia organizacija. Trečia, priemonės, kuriomis organizacija siekia savo tikslų. Čia pasireiškia organizacijos vertybės ir socialinė atsakomybė. Ketvirta svarbi sudedamoji dalis yra pasitikėjimas – gebėjimas prisiimti atsakomybę. „Svarbu, kad organizacijos peržiūrėtų savo komunikacijos strategiją ir išsiaiškintų, ar ji veikia visose keturiose pasitikėjimą stiprinančiose srityse. Šias strategiškai svarbias žinutes tikslinės auditorijos turėtų perskaityti iš kasdienės organizacijos komunikacijos“, – aiškina Olga Kazaka.